Daugelis savikontrolę supranta kaip savęs suvaržymą. Jeigu kalba eina apie emocinį valgymą, tai savikontrolė turėtų būti savęs kontroliavimas nevalgant. Tačiau turėtų būti ne visai taip.
Aš save labai kontroliuoju. Turiu pareigas, atsakomybes. Turiu rūpintis sau artimais žmonėmis, prižiūrėti savo sveikatą. Atlikti savo darbus. Sutvarkyti verslo reikalus. Trumpiau tariant, veikti pagal iš anksto sudarytą dienos planą.
Jeigu į savikontrolę žiūrite per draudimą sau nevalgyti – pamirškite tai. Tai niekada neveiks. Tą sekundę, kai žmogus padarė sprendimą kažką suvalgyti jo nebesustabdysi. Jis kaip buldozeris, kaip sniego lavina, kaip ugnikalnio išsiveržimas. Ir taip iki kaltės jausmo.
Taigi savikontrolę priimkime per kitą prizmę. Žiūrėkime į tai kaip į pareigingesnį save, į labiau užimtą save, labiau besistengiantį dėl kitų, atiduodantį o nesistengiantį vartoti. Dienos bėgyje pasistenkite padaryti kuo daugiau, juk sėdint ant sofos geresniu netapsite.
Photo by Pawel Kadysz on Unsplash
