Apibūdinsiu ankstesnį save. Truputi gėda apie tai šnekėti, tačiau tai yra teisybė, kurią tenka pripažinti. Ankstesnis aš keldavosi ryte su įsivaizdavimu, kad nuo šios sekundės diena turi būti ideali. Dukra ir sūnus turi atsikelti iš pirmo pažadinimo, dantų pastos kamštelis lengvai užsisukti, virdulys užvirti ne tuo metu, kai esi nuo jo atsitraukęs. Automobilis užsivesti ir gink dieve nesugirgždėti visą kelionę su juo. Visi kiti eismo dalyviai turi būti mandagūs, vairuoti greitai ir laikydamiesi eismo taisyklių. Darbo kolegos turi elgtis deramai, pietūs skanūs ir padavėjų darbas be priekaištų. Vakare nuostabiai ramūs vaikai ir ramus vakaras šeimoje be jokių pykčių ir susierzinimų.
Deja viskas vykdavo atvirkščiai. Vaikai nesikelia, dantų pasta, iš pirmo karto neužsisuka ir pradeda imti lengvas susierzinimas, kurį kaip raketą į kosmosą pakelia visi tie vairuotojai, kurie vairuoja specialiai lėtai. Darbe visi trukdo ir lenda su savo nereikalingomis problemomis. O vakare atakuoja vaikai ir kai esi pavargęs, viskas užverda kaip tame rytiniame arbatinuke. Finišas – pyktis ir nepasitenkinimas esama situacija.
Gal būt daugelis atpažįsta save. Dabar aš suprantu, kad šie emociniai šokiai priklausė nuo cukraus lygio kraujyje. Darydavausi dirglus dėl to, kad norėdavau numesti svorio ir badaudavau. Stengdavausi suvalgyti kuo mažiau kalorijų, buvau alkanas ir piktas, išsiliedavau ant namiškių ir bendradarbių, o galiausiai savo dieną baigdavau litre ledų ☹ Koks siaubas. Todėl man ir patinka dabartinis KETO gyvenimo būdas. Vienas iš privalumų – subalansuota emocinė pusiausvyra. Anksčiau pakliuvęs į aštresnes situacijas užsidegdavau kaip degtukas. Šiuo metu mane suerzinti labai sunku. Kasdienines problemas priimu su šypsena ir jos išsisprendžia lengviau ir greičiau. Gaunu daugybę pagyrų kad pasikeičiau ir tai skatina judėti į priekį.
Image by Robin Higgins from Pixabay
