Ką gi, mokysimės deginti riebalus…
Daug metų mūsų organizmai maitinosi cukrumi. Gliukoze, kurią organizmas verčia iš angliavandenių ir naudoja energijai. Kai atsisakome angliavandenių po 72 valandų įsijungia mechanizmas, leidžiantis organizmui deginti kurui riebalus. Mūsų kepenys pradeda gaminti ketonų kūnus, kuriais maitinasi mūsų organizmo ląstelės. Iš čia kilo pavadinimas ketozė. Šis procesas, kad riebalai gali būti panaudojami energijai, atrastas 1920 m. ir tik dabar, po 100 metų pradėta apie tai kalbėti vis dažniau.
Ketozės būsenoje mūsų kūnas gauna labai daug privalumų:
- Kūno kompozicijos pokyčius;
- Emocinio fono stabilumą;
- Atminties ir koncentracijos pagerėjimą, kadangi smegenys ketozės režimu veikia efektyviau;
- Hormoninės veiklos balansą;
- Uždegiminių procesų neutralizaciją;
- Cukraus kiekio kraujyje stabilizaciją;
- Daug kitų privalumų;
Reikia paminėti, kad vien angliavandenių atsisakymas nepaleis ketonų gamybos mechanizmo, jeigu organizmas negaus tinkamo kiekio riebalų. Jau minėjau, kad kasdieniniame maiste riebalai sudaro 75% suvartojamo maisto dalies, 20% sudaro baltymai ir tik 5% angliavandeniai.
Viduje savo ląstelių mes turime mitochondrijas, kurios gamina energiją. Vykstant adaptacijai mitochondrijos turi persitvarkyti ir išmokti energiją pagaminti iš riebalų. Tai neįvyksta greitai. Studijos rodo, kad riebalų adaptacija laikantis griežto režimo įvyksta per 6-8 savaites. Kai kurios ląstelės negali maitintis riebalais, joms vis dar reikalinga gliukozė. Vykstant gliukoneogenezės procesams (procesas kai organizmas iš laktato ir glicerolio gamina gliukozę) mūsų organizmas jos pasigamina tiek, kiek jam reikia. Todėl ir mūsų cukraus kiekis kraujyje niekada nenukrenta iki nulio.
Nuo ko pradėti? Pirmiausia reikia kuo geriau suprasti šiuos procesus ir neskubėti. Negalima stačia galva pasinerti į naują sritį ir nesuvaldžius procesų nudegti. Pasiruošimas užtrunka, o pradėjus kils labai daug klausimų, į kuriuos reikės greitų atsakymų. Pasiruošimui paskirsiu atskirą straipsnį, tad savaitgalį pailsim ir keliausim toliau.
Image by Susanne Jutzeler, suju fotografie from Pixabay
