Šiais laikais mažo angliavandenių kiekio dietos įgauna pagreitį. Žmonės vis dažniau pradeda tokį gyvenimo būdą, taip pasiekdami neblogų rezultatų. Visgi daugelis pasineria į šį gyvenimo būdą nesusirinkę pakankamai informacijos ir daro daug klaidų. Šiandien apžvelgsiu pagrindines klaidas ir kaip jų nepadaryti:
- Valgome per daug ir „neteisingų“ angliavandenių.
Mažo kiekio angliavandenių dietose nėra nubrėžtos aiškios ribos, kiek tų angliavandenių galime suvalgyti, tačiau mano galva viskas, kas yra žemiau 150 gr. angliavandenių per parą, traktuojama kaip mažas angliavandenių kiekis. Bet tai nereiškia, kad ir angliavandeniai gali būti bet kokie. Anksčiau esu rašęs apie glikeminį indeksą: https://www.emocinis.lt/glikeminis-indeksas/ , taigi visi aukšto glikeminio indekso angliavandeniai pridarys daug žalos, „įjungs“ nenumaldomą norą užkandžiauti ir neleis pasiekti norimo rezultato.
- Valgome per daug baltymų.
Žmonėms tiesiog įvaryta fobija nevalgyti riebalų. Nuo vaikystės girdėjome, kad riebus maistas daro mus storais ir to negalime pamiršti iki šių dienų. Todėl ir dabar, pradėję mažo angliavandenių kiekio dietą, valgome neriebius gyvulinius produktus ir atsisakydami gerųjų riebalų gauname didelį kiekį baltymo. Kai valgome per daug baltymų, kai kurios amino rūgštys gliukoneogenezės proceso yra verčiamos į gliukozę, todėl baltymų rekomenduočiau suvartoti ne daugiau kaip 1,2 gr. kūno kilogramui.
- Nebijoti riebalų.
Kai visą gyvenimą mūsų mitybos pagrindą sudarė kalorijos iš cukraus ir grūdų, pašalinus šį energijos šaltinį, mes turime jį kažkuo pakeisti. Todėl nereikia bijoti riebalų ir šį energijos šaltinį pakeisti geraisiais riebalais. Riebalai turėtų sudaryti ne mažiau 60% paros kalorijų normos.
- Elektrolitai.
Ir vėl kaip sugedusi plokštelė, tačiau tai labai svarbu mūsų organizmui. Organizme esant žemam insulino lygiui, inkstai nebesulaiko tiek vandens, o su vandeniu pasišalina didelis elektrolitų kiekis. Kalis su natriu mums gyvybiškai svarbūs. Elektrolitų trūkumas veda prie galvos svaigimo, pykinimo, nuovargio ar netgi vidurių užkietėjimo. Todėl visada rekomenduoju negailėti praturtinti mitybą gera Himalajų druska, valgyti pakankamą žalios spalvos daržovių kiekį.
- Kantrybė. Žmonės meta dietą, net nesulaukę, kol organizmas adaptuosis ir pradės energijai naudoti riebalus. Gražinę angliavandenius, akimirksniu priversite organizmą persijungti į gliukozės deginimo režimą. Reikia laiko, kol adaptuosimės prie riebalų deginimo energijai. Todėl būkite kantrūs. Tai tikrai atsipirks.
- Na ir paskutinė klaida angliavandenių maišymas su riebalais. Angliavandenių išprovokuotas insulinas yra riebalų deginimo energijai blokatorius. Negana to, insulinas atrakins ląsteles ir nepanaudotą energiją susandėliuos riebaliniame sluoksnyje. Todėl vartodami angliavandenius nenorime suvartoti didelio kiekio riebalų. Pvz.: Truputį grikių valgau su gabaliuku liesos paukštienos. Šalia pasidarau žalių salotų su druska ir citrinos sultimis.
Ar šis gyvenimo būdas jums atrodo priimtinesnis? Ar net nedidelis kiekis angliavandenių jums padėtų jaustis psichologiškai lengviau?
Šaltiniai:
Image by Fathromi Ramdlon from Pixabay
