Didelei daliai emocinių valgytojų krizinis metas ištinka vakarais. Peršasi išvada, kad vakare kūnas pereina į visos dienos darbų apmastymą, nusiraminimą. Apgalvojame ką nuveikėme per dieną, prisimename visas stresines situacijas, kurios mus palietė. Kartais tos situacijos būna labai stiprios ir ypatingai sujaudintas žmogus negali užsimiršti, kaip besistengtų. Priešingi dienos įvykiai būna labai pozityvūs. Kažkokia gyvenimo šventė, kai kažkas pasisekė, įvertino mūsų darbus, paskatino.
Kas mane skaito, jau senai žino, kad užkandžiavimas yra lydimas cukraus šuolių kraujyje. Tačiau pirminis šaltinis yra ne tai. Pirminis trigeris, dirgiklis yra mūsų emocijose. Ir maistas yra visos dienos bėgyje sugeriamų emocijų gesintuvas. O tos emocijos nebūtinai yra tos, kurios mums atrodo neigiamos. Teigiamos emocijos mūsų pasąmonėje asocijuojasi su šventimu, o švęsdami, natūralu, valgome. Emocija lengvai neužsigesina, jai užgesinti reikalingas labai didelis energijos kiekis. Vadinasi ir didelis maisto kiekis. Todėl emociniai valgytojai yra linkę valgyti labai didelius kiekius maisto, o valgydami jaučiasi nekontroliuojantys situacijos.
Vienas iš pratimų emocinio valgymo atsikratymui, yra tokių situacijų identifikavimas. Vakare, grįžus namo, rankos ima maistą – tai jau pasekmė. Pasekmė trigerio, kuris įjungia tokį Jūsų elgesio mechanizmą. Reikia identifikuoti, perbėgti per savo dieną ir pabandyti įvardinti situaciją, kuri įjungė traukos užkandžiauti mechanizmą.
Iš man suprantamų kaip negatyvių emocijų man būdavo pykčiai darbe. Priešinimasis situacijoms, kurių aš nekontroliuoju, tačiau kurios labai smarkiai užgauna savivertę. Pačios savivertės kliuviniai.
Iš pozityvių – įvairūs vakarėliai, atlyginimo pakėlimai, įvertinimai, pagyrimai.
Pabandykite identifikuoti savus trigerius. Tai nelengvas darbas su savimi. Tačiau kai juos identifikuosim, galėsim juos keisti.
Pasidalinkite su žmonėmis, kuriems tai gali būti naudinga, jeigu patiko spauskite „LIKE“ ir iki susitikimo kitose žinutėse.
Šaltiniai:
Image by Ryan McGuire from Pixabay
