KORTIZOLIS IR INSULINO REZISTENCIJA.

Ir vėl kalbėsiu apie insulino rezistencija. Daugelis, kurie mane skaito, senai žino, kad insulino rezistencija, tai būsena, kai kasa skiria insuliną tam, kad sumažintų gliukozės kiekį mūsų kraujyje, tačiau ląstelės, kurios turi atsidaryti ir priimti tą gliukozę, neatsidaro. To pasėkoje turime padidėjusį cukraus lygį kraujyje, negalime numesti perteklinio svorio ir t.t. Šiandieną labai trumpai, kodėl mes tampame atsparūs Insulinui (medžiagų transporto į mūsų ląsteles ir jų „atrakinimo“ energijai priimti hormonui). Vienas iš veiksnių, kodėl taip atsitinka yra streso hormonas Kortizolis.

Jau žinote iš ankstesnių mano straipsnių, kad kortizolis yra streso hormonas ir išsiskiria tada, kai patiriame stresą. Akmens amžiaus laikais, kai žmogus gyveno olose ir medžiodavo, vienintelė stresinė situacija buvo išgyvenimo akimirkos, tokios kaip kova su žvėrimi arba kova su kitomis gentimis. Aišku galima prigalvoti situacijų, kurios greičiausiai papildomai iškildavo tuo metu, tačiau manau, kad mano minimos kildavo dažniausiai. Kasdienio streso dėl finansinės situacijos ar dėl vaikų, o tuo labiau dėl direktoriaus duodamo darbo, jiems nekildavo.

Mums, gyvenantiems šiuolaikiniame pasaulyje, o jei dar dirbame ofise, stresas kyla kiekvieną dieną. Pateiksiu pavyzdį:

Šefas atnešė kalną dokumentų:

  • Maryte, iki šiandien 14:00 val. turi būti visiems išsiuntinėti atsakymai.

Na ir kas atsitiko Marytei? Stresas. Reikia suspėti. Kodėl? Nespėsiu, šefas pyks, negausiu algos, apie premiją iš vis galima pamiršt, namie 2 vaikai, juos reikia maitinti ir t.t. ir panašiai.

Kas atsitinka Marytės organizme? Taip, kaip ir akmens amžiaus laikais, kūno procesai mobilizuojasi įveikti kliūtį. Raumenims reikalinga energija, todėl sukyla cukraus kiekis kraujyje, pakyla spaudimas ir medžiagos krauju pradeda tekėti į audinius. Sukilo cukrus – reikia jį mažinti, atstatyti į normalų lygį. Ir insulinui nesvarbu ar Jūs jaučiate stresą, ar ne. Cukrus pakilo – jį reikia „mušti“ žemyn. Kasa užkuria fabrikėlį, insulinas išsiskiria, cukrus numuštas, tuo pat metu darbas įkarštyje. Matome, kad rezultatas bus pasiektas, o pasiektas rezultatas atstato organizmą į pradinę būseną. Dabar nenagrinėsiu apie apsidovanojimus kažkokia bandele ir t.t. nes tai jau užkuria kitus procesus. Šiandien koncentruokimės į Insuliną ir Kortizolį.

Taigi kas vyksta toliau. Kasdien taip patiriant stresą, cukraus kiekis kraujyje šokinėja, insulinas jį bando tvarkyti, žmogus tą cukrų dar papildomai pajudina su sausainiuku, saldžia kava su bandele, o kraujyje pastoviai cirkuliuojantį insuliną kūnas pradeda ignoruoti. Jis pripranta prie didelio insulino kiekio, o ląstelėms, kad priimti energiją ir numažinti jau ir taip didelį gliukozės kiekį, reikia dar daugiau šio hormono. Ląstelės badauja, nes negauna medžiagų, o jų kraujyje sočiai.

Štai kaip mus veikia kasdienis, atrodytų nekaltas, stresas.

Image by Lothar Dieterich from Pixabay