Savaitės pradžia ir ją reikia pradėti turiningai. Pažadinti savyje pozityvųjį aš, kurį visi tikrai turime. Tad iš karto pradėkime nuo pavyzdžių: tikrai visi pažįstame kaimyną ar draugą Joną (vardas gali būti ir kitoks), kuris tik jį susitikus pradeda pasakoti apie bėdas ir negandas. Jis tikrai papasakos, kokia yra bloga valdžia, koks yra blogas kaimynas, kuris gyvena aukščiau jo, koks piktas yra kiemsargio šuo, apie ribojamas jo teises draudžiant pirkti alkoholį ir t.t. ir panašiai.
Koks gali būti tokio žmogaus gyvenimas? Ar jis gali turėti savyje jėgų ir pozityvo kažką pradėti naujai? Kažką kurti? Kažkuo dalintis? Ko gero ne. Naujos informacijos jis nepriims, nes jis viską ir taip žino. Visada atras kaltų, kodėl jam gyvenime nepasisekė, aiškiai įvardins to priežastis. Net ir Jūs pasidarysite jam nemieli, jeigu pasistengsite greičiau baigti pokalbį ar nesutiksite su juo kažką nuveikti. Link ko lenkiu?
Pozityvas gali būti išvystomas. Tai augalėlis, kurį reikia laistyti, norint kad jis užaugu dideliu ir stipriu medžiu. Esu per tai perėjęs. Pats esu kadaise gyvenęs negatyviai ir tai buvo labai sunkus gyvenimo periodas. Susitikdavau ir „pūsdavau į vieną dūdą“ su žmonėmis, kuriems viskas būdavo negerai. Taip pats to nežinodamas suformuodavau save negatyvų, negatyviai nusiteikusį bet kokio žmogaus atžvilgiu. Galvojat ankstesnis aš rašyčiau straipsnius ir dalinčiausi rasta informacija?
– Andriau tau už tai niekas nemoka. Tu ką, neturi ką veikti? Gal geriau pasėdėti namie prie teliko ir pabambėti ant kaimyno, kuris nusipirko naują mašiną? Už kokius pinigus? Turbūt vagia…
Per nugarą nubėgo šiurpas. Siaubas, tai negalėjau būti aš. Bet buvau.
Dabar suprantu, kad svarbu tai pripažinti ir transformuoti savo supratimą. Tam labai gerai pasitarnauja dėkingumo praktika.
Kaip tai veikia? Tiesiog savo gyvenime kiekvieną dieną turime daug smulkmenų, kurias Jums padaro kiti. Vyras pavežė iki darbo – Ačiū jam. Ne „jis privalėjo“, o „ačiū“! Pro debesis pamatėme saulę – Puiku, Ačiū aukštesnėms jėgoms, kad gavome tiesioginių saulės spindulių, išsiskyrė seratoninas, prasidėjo vitamino D sintezė. Nusišypsojo praeivis, nusišypsau ir pasisveikinu, taip padėkodamas jam už tai, kad į bendrą masę įneša pozityvo. Ir aš noriu prie to prisidėti. Ir tai gali būti nuo pačių mažiausių dalykų: murkdama prie kojų pasiglaustė katė, gavote linksmą video ar sms, kažkas pagyrė Jūsų suknelę ir Jūs pagirkite. Darbe kažkas padėjo – padėkokite, vyras parvežė iš darbo atgal – Ačiū jam, turite laisvą minutę, nes anyta paėmė pažiūrėti vaikus – Ačiū jai. Ir taip maži dalykėliai virs didesniais. Pradėsite matyti, kiek gyvenime aplink Jus yra pozityvo. Ir, be abejo, tas pozityvas nematomai apvers Jūsų pasaulį būti tokiais pačiais. Tada gausite labai daug padėkų į savo pusę, o tai pozityvios emocijos. O pozityvios emocijos veikia viską. Veikia sveikatą, nuotaiką, požiūrį. Labai norėčiau, kad mūsuose būtų kuo daugiau pozityvo, kurio mums taip trūksta.
Tikiuosi rašinėlis neprailgo. Ar pabandysite tai taikyti? Tikiu, kad nenusivilsite. Pasaulis bus daug šviesesnis ir gražesnis, o žmonės geresni.
Image by Ria Sopala from Pixabay
