Žmonės kartais prisigalvoja nebūtų dalykų ir mūsuose sklando mitas „BADAUDAMI NUŽUDYSIME ARBA BENT JAU PRIVERSIME DALĮ SMEGENŲ VEIKTI NETINKAMAI“, kurį šiandien ir pabandysiu sugriauti. Taip, posakį „smegenims reikia maisto“ girdėjau nemažai, todėl prieš pradedant badavimo kelią šią informaciją tikrinau. Lengvesniam supratimui ir paprastesniam skaitymui, išskirsiu viską punktais:
- Smegenyse mūsų neuronus jungia sinapsės. Tai terpė, kai neuronuose esanti informacija yra susiejama ir perduodama tarp neuronų ir tarp smegenų centrų. Kas vyksta mūsų sinapsėse badaujant? Signalų kiekis mažėja ir smegenys pereina į mažesnį aktyvumo režimą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo negerai, tačiau… Mažiau signalų – daugiau poilsio. Daugiau poilsio – didesnis atsistatymas. Pateiksiu pavyzdį: sakykim Jūsų smegenys turi 10 užduočių, kurių sprendimui skiria 100 procentų savo energijos. Taigi, kiekvienai užduočiai jos skirs po 10 procentų energijos. Kai mes badaujame, energijos turime tik 50 procentų, todėl smegenys tą energiją nesiblaškydamos koncentruoja į konkretų veiksmą. Taip, visus 50 procentų energijos – štai kodėl esame aštresni ir greičiau priimame sprendimus. Štai kodėl priešistoriniame periode maisto susiradimas buvo toks greitas ir tikslus.
- Neurotransmiteriai – tai medžiagos, kurios gelbėja signalų perdavimui sinapsėse. Žvelgiant giliau, badaujant tokių medžiagų kaip dopaminas ir seratoninas gaminasi mažiau. Problema, yra tai, kad mūsų gyvenimo būdas sociume yra toks, kad tų medžiagų mes visada gaminame per daug. Ir čia kaip ir su bet kokiu dirgikliu: kuo jo gauname daugiau, tuo labiau priprantame ir sumažėjus dirgiklio kiekiui mes nereaguojame. Badaujant neurotransmiterių kiekis ženkliai sumažėja, o smegenys pradeda juos naudoti efektyviau, kad atliktų būtiniausius poreikius. Badaudami, vėlgi, įeiname į atsistatymo fazę, „didinam jautrumą“, ko pasėkoje atsistatome į normalų lygį. Verta paminėti, kad per didelis sinapsių aktyvumas siejamas su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzhaimeris, Parkinsonas ir Hantingtonas.
- Smegenų neurotrofinis faktorius (angl. BDNF) – tai baltymas, padedantis augti neuro sistemai. Padedantis neurotransmiteriams ir neuronams tapti stipresniems bei atsirasti naujiems neuronams. Badaudami mes tiesiog gaminame daugiau šio baltymo. Mokslininkai nežino, kokie procesai tai įtakoja, bet gamybos faktas yra nepaneigiamas. BDNF stiprina neuronų tinklą hipokampo, kortekso ir bazinių priekinių smegenų dalyse. Tai dalys atsakingos už atmintį, susikaupimą ir bendrą kūno gerbūvį.
- Mūsų smegenys turi savo apsaugini barjerą. Savotišką apsauginį lauką, pro kurį nepereina tam tikri enzimai, nepraeina uždegiminiai citokinai, na ir aišku tai reiškia, kad daug maistinių medžiagų taip pat nepasiekia mūsų smegenų. Bet Betahydroksibuteratas – pagrindinis ketonas, kuris gaminamas kai mes badaujame, šį barjerą peržengia su VIP leidimu ir yra lengvai panaudojamas energijai, ATP gamybai.
Tikiuosi tai šiek tiek pakeitė požiūrį į smegenų veikimą badaujant, taip pat sugriovė smegenų sunaikinimo ir neefektyvaus veikimo mitą. Būkime tikri, jausimės geriau, turėsime geresnę atmintį bei geresnę koncentraciją.
Image by Pete Linforth from Pixabay
Šaltiniai:
