Kalbėjome apie įpročio galią. Tęsiant temą, reikia panagrinėti klausimą, kodėl nauji įpročiai ne visada įsitvirtina mūsų kasdienybėje. Atsakymą sudaro vienas žodis: atkaklumas. Ką turiu mintyse geriausiai paaiškins klausimas, kiek laiko vaikas turi mokytis vaikščioti? Atsakymas visada vienodas: tiek, kiek jam reikia kad išmoktų. Ir atkreipkite dėmesį, su kokiu atkaklumu jis tai daro 😊 kas turi vaikų patvirtins, kad tuo periodu jo ryžtas ir atkaklumas yra nenugalimi.
Taigi, siekdami, kad mūsų norimas įprotis įsišaknytų, turime elgtis taip, kaip elgiasi vienerių metų vaikas mokydamasis vaikščioti. Turime išdidžiai iškėlę galvą eiti pro anksčiau taip mėgstamų skanėstų skyrių parduotuvėje, specialiai paieškoti vietos mašinai kuo toliau nuo parduotuvės įėjimo, kine vietoj spragėsių į filmą neštis vandens. Ir svarbiausias dalykas yra tai, kad taip elgtis turime tol, kol nebekils noro elgtis kitaip ir pasiduoti silpnumo akimirkai.
Pabaigai noriu pateikti tokią mintį: baimę galime įveikti nuolatiniais drąsiais poelgiais. Persivalgymo kilus nerimui, maisto, kaip savęs apdovanojimo kažką pasiekus, alkoholio, kaip atsipalaidavimo priemonės vartojimo ir daugybę kitų taip įprastų elgesio šablonų galime atsisakyti savo sąmoningo atkaklumo pagalba.
Image by Esi Grünhagen from Pixabay
