Kad galėtume kontroliuoti savo įpročius, turim kaip įmanoma juos geriau pažinti. Įpročiai arba automatiniai mūsų veiksmai turi tam tikrą ciklą: signalas smegenim – atsakomasis veiksmas – atlygis. Kad būtų aiškiau nagrinėkime pavyzdį: jūs susinervinote arba pavargote smegenys gauna signalą kad reikia atsipalaiduoti. Tada seka veiksmas – reikia kaip reikalas prisivalgyti kažko, kas jus paguos ir nuramins. Tada ateina atlygio fazė – jūsų cukraus kiekis pasiekia aukštumas, kas sąlygoja aukštą dopamino lygį ir atsipalaidavimo bei nusiraminimo būseną.
Ar įmanoma tai kontroliuoti? Taip. Tam reikalingas sąmoningas pirmosios įpročio fazės identifikavimas ir kitoks veiksmas. Tik kad gautume „atlygį“ reikia kad veiksmas būtų pakankamai stiprus ir jus tinkamai veikiantis. Jeigu valgome tada, kada mums liūdna, padėti gali kitokia veikla, kuri kelia dopamino lygį. Galima eiti pasivaikščioti, pabėgioti, pasportuoti, jeigu nesinori aktyvaus veiksmo, galima pabandyti aprašyti savo pojūčius ir priežastis kodėl taip jaučiamės.
Jeigu pavyktų atrasti schemą, kuri sėkmingai padeda išvengti apsirijimo fiestų, šis įprotis dingtų iš jūsų gyvenimo kartu išsinešdamas apgailestavimą ir savigraužą dėl bereikalingai suvalgytų prastų kalorijų. Taip jau yra, kad besikeisdamas vienas kartu pradeda keisti ir visą eilę kitų, su juo susijusių įpročiu.
Photo by KAL VISUALS on Unsplash
