Atsimenu savo pirmąją pažintį su KETO mityba. Pagalvojau: kokia nesąmonė, niekada nebegalėsiu valgyti mėgstamų ledų, saldainių, tortų, mėsainių, tešlos gaminių iš kvietinių miltų ir t.t. Kadangi jau buvau numetęs keletą kilogramų ir pakankamai neblogai susipažinęs su protarpinio badavimo šablonais, reakcija buvo maždaug tokia: neeeee, geriau aš jau badausiu ir taip bandysiu išlaikyti tą savo svorį, niekas manęs neprivers valgyti vien riebalus. Prisipažinsiu, tie psichologiniai blokai stabdė, su jais teko nemažai padirbėti, kol vis į mano gyvenimą besibeldžiančiai KETO dietai buvo silpnai pravertos durys. Po mėnesio daviau žalią šviesą šiai mano pamėgtai dietai.
Sutvarkius požiūrį į maistą, norėjosi sau leisti daugiau. Pabandyti kažką naujo, panagrinėti kaip emociškai veikia kitokio tipo maistas? Ar įmanoma valgyti įvairesnį maistą ir išlaikyti nenorą valgyti? Ar tik KETO ir tik ji man padės visą gyvenimą išlikti sveikam ir mobiliam? Kadangi jau nemažai supratau apie biocheminius virsmus žmogaus organizme, į galvą ėjo mintys apie dvi naujai norimas išbandyti dietas. Paleo – praktiškai keto, tik piramidės viršūnėje yra vaisiai ir „Low Carb“ – mažą angliavandenių kiekį turinti dieta.
Gal jau ir žinote iš komentarų ar asmeninių pokalbių, kad nesu visą laiką ketogeninėje būsenoje. Ši dieta ateina ir išeina ciklais pasikeisdama su mažą angliavandenių kiekį turinčiu planu ir suderintą su protarpiniu badavimu.
Kas norės, galės drąsiai išbūti KETO iki naujo iššūkio ir grįžti prie sveikų ir nedidelio kiekio angliavandenių, taip paįvairinant mitybos racioną bei įvedant naujų produktų į savo mitybą.
Image by Free-Photos from Pixabay
