Vakar jau atsigulęs į lovą žiūrinėjau informaciją telefone. Žinau, labai blogas, nieko gero neduodantis įprotis. Tačiau žingeidumas paėmė viršų, kadangi „Healthlife“ žurnale radau straipsnį apie protarpinio badavimo privalumus ir sumaniau pasitikrinti žinias.
Pasak žurnalo, badaujant mūsų kūnai inicijuoja svarbius ląstelių atstatymo procesus, keičia hormonų lygius ir mūsų riebalinį sluoksnį padaro labiau prieinamą panaudojimui. Taigi sekantys pertraukiamo badavimo privalumai (šaltinis PubMed central, mokslinių straipsnių ir tyrimų žurnalas):
- Hormono insulino lygis kraujyje krenta drastiškai (20-30%), todėl lengviau deginam riebalus.
- Augimo hormonas. Šio hormono lygis kraujyje kyla. Ir jis įtakoja kelis svarbius dalykus. Visų pirma dalyvauja ląstelių regeneracijos procesuose, sportuojantiems padeda išlaikyti raumenų tonusą, tiesiogiai veikia riebalų deginimą, stimuliuoja imuninę sistemą, atlieka daug kitų funkcijų, tokių kaip kalcio išlaikymas, proteino sintezė, skatina gliukoneogenezę ir t.t.
- Autofagija, apie ją rašiau praeitoje žinutėje. Efektyviau naudojamos ląstelių atliekos, stiprios ląstelės maitinasi silpnosiomis.
- Veikia genetinį foną užtikrinant ilgaamžiškumą ir apsaugą prieš ligas.
- Sumažina 2 tipo diabeto riziką, padeda ją gydyti.
- Mažina stresą ir uždegiminius procesus.
- Reguliuoja kraujo spaudimą, mažina trigliceridų kiekį, uždegiminius rodiklius, taip mažindamas širdies susirgimų riziką.
- Badavimo metu gauti rezultatai parodė, kad badavimas mažina vėžio susirgimų riziką.
- Stimuliuoja smegenų veiklą.
- 9 iš 10 pacientų ženkliai pagerino Alzhaimerio simptomus.
- Atlikti tyrimai parodė, kad grupė badaujančių žiurkių išgyveno 83% ilgiau negu nebadaujanti grupė, kuri turėjo pakankamai maisto kasdien. Visgi pats žurnalas pripažįsta, kad šioje vietoje atliktų tyrimų su žmonėmis dar trūksta.
Photo by Alla Hetman on Unsplash
