Savo aplinkoje matau labai daug žmonių, kurie gyvena spontaniškai. Vienintelis pastovumas yra darbas. Į darbą prisiverčiam nueiti, nes mus kontroliuoja darbdavys arba klientai. Taigi dienos režime yra keli veiksmai: žadintuvas, pusryčiai (čia tiems kas valgo 😊) ir darbas. Visas likęs laikas yra išbalansuotas ir neplanuotas. Tai nėra gerai ir labai veikia emociškai.
Anksčiau, supratimas apie režimą buvo kitoks. Girdėjau, kad žmonės laikosi režimo, planuoja ir nuo to pasidaro produktyvesni, pasiekia geresnių rezultatų. Tačiau eilinę dieną po darbo užvažiuodavau į parduotuvę, nusipirkdavau 4 skardines alaus, bulvių traškučių, dar kokio greito maisto ir viskas baigdavosi vakarojant namuose arba pas draugus. Savaitgaliais galvojau tik apie linksmybes, nes pirmadienį vėl į darbą.
Šiai dienai situacija ženkliai pasikeitusi. Visada keliuosi konkrečią valandą, darbo laikas ir darbo rezultatai yra planuojami, maisto apsipirkimas, pagal griežtą sąrašą vieną kartą savaitėje, sportas konkrečiomis valandomis, laikas su šeima, poilsis, savišvieta ir be abejo miegas.
Kaip tai įtakoja emocinius užvalgymus? Užimtumas. Mes esame per mažai užsiėmę, per mažai susiplanavę, per mažai koncentruoti. Neturėdami ką veikti vis užsukame į virtuvę, o ten kaip magnetas šaldytuvas. Nesiilsime, neišsimiegame – o tai tiesiogiai veikia alkį.
Aš pasidariau planą savaitei ir laikiausi jo. Pažadėjau, kad stebėsiu kaip jausiuosi po savaitės. Stebėjau ar buvimas režime man padės suvaldyti persivalgymo ir savigraužos bangas. Rezultatai stebino. Neįsivaizduoju kaip galėjau elgtis kitaip. Tereikia tik pabandyti.
Photo by Aron Visuals on Unsplash
