Praeitą kartą perdaviau nelabai malonią žinutę apie tai, kur esame dabar. Nors situaciją reikia pripažinti ir man pačiam tai padaryti buvo labai sunku, tai yra pirmasis žingsnis pradedant eiti teisingu keliu. Suprantant, kad tik dabartiniai mūsų veiksmai tai įtakoja, galėsime keisti ateities veiksmus ir save. Dabar apie malonius dalykus. Per 20 metų esu perskaitęs masę […]
Prieš keletą dienų bendravome su Emocinio valgymo komanda ir tema pakrypo edukacinių problemų link. Noriu pasakyti, kad emocinio valgymo problemas išsprendžiau tik domėdamasis ir pritaikydamas gautas žinias, identifikuodamas silpnumo momentus ir keisdamas juos po truputį. Dažnai atrodydavo, kad visus tuos metus naujas žinias, kaip akmenis, kraunu į kibirą, o poveikio tik tiek, kad tas kibiras
Šiandien skaitydamas sau įdomias temas radau vieną amerikiečių mokslo ir tyrimų centro „Mayo Clinic“ identifikacinę rodyklę, kuri yra labai naudinga identifikuojant skirtumus tarp tikro ir emocinio alkio. Prisiminiau, kad pats sau panašų identifikavimą taikiau. Veikiau principu „Alkio tipo identifikavimas“. Identifikavus emocinį alkį priverstinai nukreipdavau savo dėmesį kitur. Taigi, „Mayo Clinic“ identifikuoti tikro alkio simptomai /
KAIP IDENTIFIKUOTI TIKRĄJĮ ALKĮ. Read More »
Dopaminas yra laimės hormonas. Jeigu jo koncentracija didelė, mes jaučiamės pasakiškai. Esame motyvuoti, darbingi, laimingi, geros nuotaikos bei stabilios emocinės būsenos. Dopamino kiekiui kritus tampame liūdni, neturime jėgų veikti, patiriame stresą, depresuojame. Kanados priklausomybės centro mokslininkai atliko daugybę tyrimų susijusių su dopaminu ir jo poveikiais: Deja, organizmas pripranta prie didelių dopamino kiekių. Ilgainiui reikia vis
Kad galėtume kontroliuoti savo įpročius, turim kaip įmanoma juos geriau pažinti. Įpročiai arba automatiniai mūsų veiksmai turi tam tikrą ciklą: signalas smegenim – atsakomasis veiksmas – atlygis. Kad būtų aiškiau nagrinėkime pavyzdį: jūs susinervinote arba pavargote smegenys gauna signalą kad reikia atsipalaiduoti. Tada seka veiksmas – reikia kaip reikalas prisivalgyti kažko, kas jus paguos ir
KAIP VEIKIA ĮPROTIS. Read More »
Kalbėjome apie įpročio galią. Tęsiant temą, reikia panagrinėti klausimą, kodėl nauji įpročiai ne visada įsitvirtina mūsų kasdienybėje. Atsakymą sudaro vienas žodis: atkaklumas. Ką turiu mintyse geriausiai paaiškins klausimas, kiek laiko vaikas turi mokytis vaikščioti? Atsakymas visada vienodas: tiek, kiek jam reikia kad išmoktų. Ir atkreipkite dėmesį, su kokiu atkaklumu jis tai daro 😊 kas turi
Įpročiai tai daugybė kasdienių smulkių veiksmų, kuriuos atliekame negalvodami, t.y. nesąmoningai. Būtent nuo jų viskas ir priklauso. Kūno svorį taip pat įtakoja mūsų įpročiai: pirkinių krepšelis parduotuvėje (šokoladukas ar bandelė desertui prie kavos), laisvalaikio praleidimo būdas („aš pavargęs ir noriu pagulėti“). Įprotis kažką užkąsti žiūrint filmą (kinas be spragėsių ir kolos skamba juk nekaip 😊),
Kiekvienas veržlus žmogus gyvenime tikisi pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tie tikslai dažnu atveju yra susiję su materialiniais ištekliais. Atrodo, kad tikslas ir jo pasiekimas yra aukso gralis. Aukščiausia pasitenkinimo forma, įrodymas sau, kad esu šiame pasaulyje kažko vertas. Užsibrėžus tikslą ir pradėjus veikti atrodo, kad užkariausime pasaulį. Jeigu nusistatytų tikslų greitai pasiekti nesigauna – save nurašome:
Turime mes dar vieną už sotumo jausmą atsakingą hormoniuką – Leptiną. Jis atrastas visai nesenai – 1994m. Gamina jį mūsų riebaliniai audiniai. Kaip viskas vyksta? Hormonas duoda signalą smegenų ląstelėms, kad žmogus sotus ir maisto daugiau nebereikia, nes turime pakankamai energijos riebalų sandėliuose. Atrodytų viskas labai paprasta: žmonės, turintys didelį riebalų sluoksnį ir didelį vidinių
Nelendant giliai į biocheminius procesus nusipieškim aiškų vaizdą. Valgome. Kyla cukraus lygis kraujyje, kasa pradeda išskirti hormoną insuliną. Jis transportuoja cukrų į kepenis ir organizmo ląsteles. Taigi insulinas veikia kaip raktas energijos nugabenimui ir patekimui į ląstelę. Taip užsipildo energijos atsargos kepenyse ir raumenyse, pasimaitina viso organizmo ląstelės. Jeigu valgome dažnai ir daug, cukraus kiekis